Rašytiniuose šaltiniuose, dar antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, minimas chemikas vardu Tapputi, kuris pasigamino kvepalų virimo aparatą. Šio aparato dėka buvo distiliuojamos gėlės, ajerai bei kiti augalai, kurių aromatus tuomet norėta išgauti.
2005 metais Kipre, archeologų manymu buvo surasti seniausi kvepalai pasaulyje. Jie skaičiuoja jau daugiau kaip 4000 metų. Radinio vietoje buvo rasta mažiausiai 60 distiliatorių, maišymo dubenų, piltuvėlių ir kvepalų buteliukų. Tai įrodo kokią svarbą senovėje žmonėms turėjo kvepalai.
Arabijos chemikas vardu Alkindus, apie kvepalus dar 9-ame amžiuje parašė veikalą pavadinimu „Kvepalų chemijos ir distiliavimo knyga“, kurioje buvo surašyta daugiau nei 100 kvapniųjų aliejų, aromatinių vandenų ir brangių vaistų receptų. Knygoje taip pat buvo pateikti 107 kvepalų gamybos metodai bei įrangos aprašymai.
Persijos chemikas, gerai žinomas Avicenos vardu, pasauliui pristatė distiliavimo procesą, kuris naudojamas ir šiandien. Daugiausiai jis eksperimentavo su rožėmis. Iki distiliavimo proceso atradimo buvo naudojami stipraus kvapo smulkintų žiedlapių ir vaistažolių mišiniai, o atsiradęs rožių vanduo labai greitai tapo populiariu dėl subtilaus ir lengvo savo aromato.
Parfumerijos menas Vakarų Europoje buvo žinomas nuo 1221 metų, nes iš to laikmečio buvo rasti užrašyti Italijos vienuolių receptai.
Vengrai dar 1370 metais pagamino kvapaus aliejaus ir alkoholio mišinį, kuris geriau žinomas kaip Vengrijos vanduo. Šių kvepalų užsakovė buvo Vengrijos karalienė Elizabetė.
Kvepalų gamybos menas renesanso laikotarpiu suklestėjo Italijoje. Asmeniniai kvepalai buvo kuriami karaliaus Henrio II žmonai Katerinai Mediči. Kad paslaptingos ir slaptos kvepalų formulės nebūtų pavogtos – slaptu praėjimu buvo sujungti didikų damos ir kvepalų kūrėjo apartamentai. Nuo Italijos neatsiliko ir Prancūzija, kurios pagrindine pramonės šaka buvo tapęs gėlių auginimas kvepalų gamybai.
Kvepalai renesanso epochoje buvo išskirtinai tik karalių ir didikų privilegija, dažnai naudoti dėl to meto higienos ypatybių norint paslėpti nemalonų kūno kvapą. XVIII amžiuje augalai kvepalams buvo auginti Prancūzijos Graso regione, Sicilijoje bei Kalabrijoje. Žaliavas parfumerijos pramonei teikė Italijos augintojai. Gėlių auginimo pramonė prasidėjo dar XIV amžiuje. Net šiandien Europos kvepalų kūrimo ir prekybos centru išlieka Italija ir Prancūzija.
Odekolonas buvo išrastas 1709 metais. Jo kūrėju laikomas kirpėjas, Kelno gyventojas Giovanni Paolo Feminis. Iš pradžių naudotas kaip vaistas – vėliau tapo populiarus kaip kvepalai. Šis kvapiųjų medžiagų ir etilo spirito mišinys parfumerijoje labai populiarus ir šiandien, tačiau tikslios komercinių kvepalų formulės yra laikomos didele paslaptimi. Kartais juose dominuoja tokios sudedamosios dalys ar jų mišiniai, kuriuos gali nustatyti tik chemijos laboratorijos, nors yra tokių žmonių, kurie kaip tikri kvapų ekspertai turi unikalią uoslę ir gali nustatyti kvepalų komponentus ir netgi kilmę.
Norint dabar įsigyti kvepalus mums jau nebereikia ieškoti chemiko, parfumerio ar vienuolių pagalbos. Kvepalai pigiau kainuoja nei prieš kelis amžius ir tai jau nebėra vien tik prabangos ženklas. Kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti daug lengviau, kai prasidėjo internetinių parduotuvių era. Kvepalai internetu tapo labai paprasta ir greita pirkimo forma. Pasirinkus patikimą pardavėją užsakyti kvepalai internetu – Jus pasieks per keletą dienų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą