Kaip išrinkti dovaną?

Apie dovanas kalbėti visuomet smagu, tačiau jas dovanoti ar gauti pačiam yra dar maloniau. Be abejo didžioji šventinių dovanų banga yra žiemą, kuomet visų namus užplūsta salsvas mandarinų kvapas ir gražioji Kalėdų šventė. Tačiau kartais šventinę nuotaiką šiek tiek pritemdo netinkamai išrinktos dovanos. Juk verta prisiminti, kad daugeliui patinka smagios dovanos, originalios idėjos, o ne neskoningos smulkmenos. Kalbant apie pastarąsias reikėtų pasakyti, kad ir tokios dovanos gali būti mielos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia įbėgti į pirmą pasitaikiusią parduotuvę ir iš eilės griebti, kad ir tinkamai supakuotus pigiausius niekučius. Negi patys norėtumėte sulaukti tokių dovanų kaip tarkim penki raktų pakabukai, nemėgiamų saldainių dėžutė ar nekokybiški rėmeliai nuotraukai. Tačiau ir su šiomis pastabomis sutikti taip pat galima tik iš dalies. Jei dovanojami daiktai yra kokybiški ir bus naudingi tam žmogui, kuriam ketinate juos dovanoti, tuomet išrinkote teisingai. Tarkim, rėmeliai, gali būti iš tiesų puiki dovana. Juk jie tarytum savaime savyje slepia kodą – gražią akimirką praleistą kartu, o gal dar neišsipildžiusią svajonę. Tačiau nereikėtų pagailėti už juos sumokėti šiek tiek didesnės sumos, juk būtent tokia dovana kiekvieną dieną bus labiausiai matoma ir padėta geriausiai pastebimoje kambario vietoje.
Pradėjome apie rėmelius nuotraukoms, o toliau galime pereiti prie šiek tiek didesnių rėmelių, kuriuose dažniausiai talpinami dailės kūriniai. Padovanoti paveikslą, labai sudėtinga užduotis. Geriausiai pasiseks tuomet, jei jau tiksliai žinosite koks žanras, tapytojas, o gal net konkretus paveikslas patinka tam žmogui, kuriam planuojama ši tikrai brangi dovana. Dažniausiai tai lyg investicija, kuri puošia išskirtinius namus, dėl to nuspręsti dovanoti paveikslą yra labai rizikinga, nes viskas gali pasibaigti sename rūsyje ar palėpėje, kur jį apžiūrinės nebent pelės.
Apkalbėję brangias ir sunkiai išrenkamas dovanas pereikime prie labiau praktiškų dovanų. Yra tokių žmonių, kurie mėgsta iš anksto ir kruopščiai suplanuoti kas kokias dovanas gaus ir likus kelioms savaitėms iki šventės jau nesivargina vaikštinėti po didžiuosius prekybos centrus sukdami galvą apie tai, ką čia padovanoti? Jų dovanos jau būna nupirktos ir gražiai supakuotos tyliai laukia iškilmingo momento, kuomet bus įteiktos. Tačiau jei šventė jau ant nosies, o galvoje visiška sumaištis, nepasimeskite! Išrinkite linksmą dovaną, kuri tuo pačiu bus ir praktiška. Gal artėja gero draugo gimtadienis ir tarkim jam sueis 25-eri metai. Kodėl tokia proga šiek tiek nepajuokavus ir nepadovanojus jam 25, dailių supakuotų skirtingų kojinių? Tokios smagios dovanos ne tik pralinksmins visus šventės dalyvius, patį jubiliatą, bet ir bus praktiškos, naudojamos. Dar viena ir labai linksma dovanų idėja susijusi su praktiškumu ir vėl kojinėmis. Tačiau šiuo atveju jau ne jų kiekis svarbus, o kokiu turiniu užpildytas jų vidus. Ši dovana nėra labai brangi, tačiau tikrai nuoširdi. Taigi išrinkite savo draugei ar draugui šiltas, megztas kojines ir į jų vidų pridėkite mėgiamų saldainių. Užriškite gražiu kaspinėliu ir pirmyn. Patys nesitikėsite tokios reakcijos! Taigi fantazijai ribų nėra, o ir pinigų stygius negali sugadinti gražios šventės.

Eau de Cologne istorija

Giovanni Maria Farina – vardas puikiai žinomas ir šiandien, tačiau kokia šios asmenybės gyvenimo ir populiarumo istorija? Šis italų dizaineris ir kūrėjas gimė 1685 metais Santa Maria Maggiore mieste, o paskutines gyvenimo dienas praleido Kelne, Vokietijoje. Nugyvenęs 81 prasmingus gyvenimo metus Giovanni buvo žinomas kaip garsus kūrėjas, o jo gyvenimo „arkliuku“ ir varomaja jėga tapo kvepalai moterims.
Giovanni Maria Farina Vokietijoje apsigyveno 1709 metais ir ten įkūrė parduotuvėlę, kurioje buvo gaminami kvepalai moterims ir vyrams. Ši parduotuvė – fabrikas šiuo metu yra seniausia pasaulyje ir vis dar veikianti. Jo sukurtas subtilus aromatas greitai tapo populiarus visame pasaulyje ir 17-ame amžiuje šie kvepalai moterims ir vyrams tapo nepakeičiamu aksesuaru. Nors vertėtų paminėti jog tuo metu kvepalai buvo tik karalių ir didikų privilegija ir paprasti, neturtingi žmonės apie tokius dalykus net nedrįsdavo pasvajoti. Giovanni Maria Farina geriausiai žinomas kaip Eau de Cologne arba odekolono kūrėjas.
Tuo metu kaip Giovanni Maria Farina persikėlė į Vokietiją ir pradėjo savo verslą buvo taikomi labai griežti įstatymai užsieniečiams, tačiau jam buvo padaryta išimtis ir suteikta pilietybė. Siekdamas parodyti savo padėką šiam miestui, pirmuosius kvepalus pavadino „Kelno vandens“ vardu.
Giovanni Maria Farina norėjo sukurti tokius kvepalus, kurie primintų Italijos pavasario rytą, todėl tuo metu kurtuose kvepaluose skleidėsi citrusinių vaisių, kalnų narcizų ir apelsinų žiedų gamos. Giovanni Maria Farina kvepalai puikavosi beveik visos Europos karališkuosiuose rūmuose ir buvo vertinami kaip tikra to meto sensacija. Šio stebuklingo vandens buteliuko kaina tuo metu siekė pusę metinės tarnautojo algos. Įsigaliojus laisvosios prekybos taisyklėms, Prancūzijos verslininkai bandydami pasinaudoti odekolono vardo sėkme, savo kurtus kvepalus pardavinėjo su šiuo pavadinimu.
Giovanni Maria Farina Vokietijoje sukurta kvepalų formulė nuo pat 1709 metų iki šios dienos vis dar išlieka paslaptimi. O kiti tokie pat garsūs kvepalai buvo sukurti tik per ateinantį šimtmetį nuo garsiojo „Kelno vandens“ vadinosi „Glockengasse No. 4711“ (šį pavadinimą jie įgavo nuo vietos, kurioje buvo sukurti).
1806 metais tolimas garsiojo Giovanni sūnėnas Jean-Marie Joseph Farina verslą praplėtė Paryžiaus verslo erdvėje. Šiuo metu bendrovę vis dar valdo įkūrėjo palikuonys, kurie jau yra aštuntosios kartos atstovai. Bendrovės buveine šiuo metu kaip anksčiau išliko pirmieji Giovanni Maria Farina namai Kelne, kuriuose buvo sukurti garsieji kvepalai moterims bei vyrams. Beje šiuo metu ten yra įkurtas ir „Farina“ kvepalų muziejus.
XVII – XVIII amžiuje pavadinimas „odekolonas“ buvo siejamas tiek su moterims, tiek su vyrams skirtais kvepalais. Šiandieninėje visuomenėje kalbėdami apie odekoloną, galvoje teturime tik vyrams skirtą produktą.
Galbūt susimąstėte kodėl Vokietijoje kurti kvepalai buvo pavadinti prancūzų kalbos žodžiu? O tai gana paprasta. Tuometinė Europos aukštuomenė savo salonuose kalbėjo prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo madinga ir išskirtinai vertinta. Tuo, kaip geras ir apsukrus verslininkas, ir pasinaudojo Giovanni Maria Farina.
Bendrovės logotipu pasirinkta raudona tulpė ženklino kiekvieną kvepalų pakuotę ir buvo kokybės bei autentiškumo garantas. Kiekvieną užsakymą lydėjo parašas, antspaudas ir informacinis lapelis, kuriame nurodoma, kad buteliuko turinys yra išskirtinai tik išorinio naudojimo.
Iki mūsų dienų išliko Giovanni Maria Farina kurtas aromatas. Jo namuose įkurtas kvepalų muziejus, kuriame galima susipažinti ne tik su kvepalų istorija, bet ir įsigyti tebegaminamų ir autentiškai pakuojamų į 8 uncijų buteliukus garsiųjų Eau de Cologne...

Kvepalai anuomet ir dabar

Šiandieninėje visuomenėje naudojamas žodis „kvepalai“ yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „per dūmus“. Kvepalų gamybos menas prasidėjęs senovės Mesopotamijoje ir Egipte, toliau buvo puoselėjamas romėnų bei persų. Smilkalų pagrindu kvepalai taip pat egzistavo ir Indijoje. Apie distiliavimą ir kvapniuosius aliejus šiaurės Indijoje jau septintame amžiuje prieš mūsų erą buvo parašyti pirmieji tekstai.
Rašytiniuose šaltiniuose, dar antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, minimas chemikas vardu Tapputi, kuris pasigamino kvepalų virimo aparatą. Šio aparato dėka buvo distiliuojamos gėlės, ajerai bei kiti augalai, kurių aromatus tuomet norėta išgauti.
2005 metais Kipre, archeologų manymu buvo surasti seniausi kvepalai pasaulyje. Jie skaičiuoja jau daugiau kaip 4000 metų. Radinio vietoje buvo rasta mažiausiai 60 distiliatorių, maišymo dubenų, piltuvėlių ir kvepalų buteliukų. Tai įrodo kokią svarbą senovėje žmonėms turėjo kvepalai.
Arabijos chemikas vardu Alkindus, apie kvepalus dar 9-ame amžiuje parašė veikalą pavadinimu „Kvepalų chemijos ir distiliavimo knyga“, kurioje buvo surašyta daugiau nei 100 kvapniųjų aliejų, aromatinių vandenų ir brangių vaistų receptų. Knygoje taip pat buvo pateikti 107 kvepalų gamybos metodai bei įrangos aprašymai.
Persijos chemikas, gerai žinomas Avicenos vardu, pasauliui pristatė distiliavimo procesą, kuris naudojamas ir šiandien. Daugiausiai jis eksperimentavo su rožėmis. Iki distiliavimo proceso atradimo buvo naudojami stipraus kvapo smulkintų žiedlapių ir vaistažolių mišiniai, o atsiradęs rožių vanduo labai greitai tapo populiariu dėl subtilaus ir lengvo savo aromato.
Parfumerijos menas Vakarų Europoje buvo žinomas nuo 1221 metų, nes iš to laikmečio buvo rasti užrašyti Italijos vienuolių receptai.
Vengrai dar 1370 metais pagamino kvapaus aliejaus ir alkoholio mišinį, kuris geriau žinomas kaip Vengrijos vanduo. Šių kvepalų užsakovė buvo Vengrijos karalienė Elizabetė.
Kvepalų gamybos menas renesanso laikotarpiu suklestėjo Italijoje. Asmeniniai kvepalai buvo kuriami karaliaus Henrio II žmonai Katerinai Mediči. Kad paslaptingos ir slaptos kvepalų formulės nebūtų pavogtos – slaptu praėjimu buvo sujungti didikų damos ir kvepalų kūrėjo apartamentai. Nuo Italijos neatsiliko ir Prancūzija, kurios pagrindine pramonės šaka buvo tapęs gėlių auginimas kvepalų gamybai.
Kvepalai renesanso epochoje buvo išskirtinai tik karalių ir didikų privilegija, dažnai naudoti dėl to meto higienos ypatybių norint paslėpti nemalonų kūno kvapą. XVIII amžiuje augalai kvepalams buvo auginti Prancūzijos Graso regione, Sicilijoje bei Kalabrijoje. Žaliavas parfumerijos pramonei teikė Italijos augintojai. Gėlių auginimo pramonė prasidėjo dar XIV amžiuje. Net šiandien Europos kvepalų kūrimo ir prekybos centru išlieka Italija ir Prancūzija.


Odekolonas buvo išrastas 1709 metais. Jo kūrėju laikomas kirpėjas, Kelno gyventojas Giovanni Paolo Feminis. Iš pradžių naudotas kaip vaistas – vėliau tapo populiarus kaip kvepalai. Šis kvapiųjų medžiagų ir etilo spirito mišinys parfumerijoje labai populiarus ir šiandien, tačiau tikslios komercinių kvepalų formulės yra laikomos didele paslaptimi. Kartais juose dominuoja tokios sudedamosios dalys ar jų mišiniai, kuriuos gali nustatyti tik chemijos laboratorijos, nors yra tokių žmonių, kurie kaip tikri kvapų ekspertai turi unikalią uoslę ir gali nustatyti kvepalų komponentus ir netgi kilmę.
Norint dabar įsigyti kvepalus mums jau nebereikia ieškoti chemiko, parfumerio ar vienuolių pagalbos. Kvepalai pigiau kainuoja nei prieš kelis amžius ir tai jau nebėra vien tik prabangos ženklas. Kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti daug lengviau, kai prasidėjo internetinių parduotuvių era. Kvepalai internetu tapo labai paprasta ir greita pirkimo forma. Pasirinkus patikimą pardavėją užsakyti kvepalai internetu – Jus pasieks per keletą dienų.

Gucci mados namų istorija

Gucci, tai Italijos mados namai, kurie buvo įkurti 1921 metais. Išgirdus šį prekinį vardą mintyse pradeda suktis kvepalai, drabužiai bei įvairūs aksesuarai. Taigi kokia buvo pirminė gaminama šios kompanijos produkcija? Kas buvo įkūrėjas? Ir kokius išbandymus šiai bendrovei teko patirti?
Įkūrėju laikomas Guccio Gucci. Šios kompanijos prekinis ženklas yra trečioje prabangiausių prekių ženklų vietoje, todėl vertėtų plačiau susipažinti su įkūrimo istorija, gaminama produkcija ir veiklos sritimis.
1938 metais Gucci savo veiklą pradėjo plėsti ir buvo atidaryta parduotuvė Romoje, o šiuo metu Gucci kompanija turi 278 tiesiogiai valdomas parduotuves visame pasaulyje. Firminiu kompanijos produktu laikoma rankinė su bambuko rankenomis, kuri buvo sukurta dar 1947 metais. Nuo kuklios pradžios ši bendrovė tapo viena sėkmingiausių aukštos klasės odos gaminių, drabužių ir kitų mados produktų gamintoja.
Jaunasis Guccio Gucci gimė Florencijoje, tačiau ragavo ir imigranto duonos. Dirbdamas prabangiuose viešbučiuose Paryžiuje bei Londone jis buvo sužavėtas prabangaus bagažo rankinių, kurias su savimi atsinešdavo viešbučio svečiai. Tuomet grįžęs į savo gimtąjį miestą, kuris garsėjo aukšta medžiagų kokybe ir kvalifikuotais amatininkais jis atidarė parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama klasikinio stiliaus dailiaisiais odos dirbiniais, rankinėmis. Nors Gucci naudojo pramoninės gamybos metodus, tačiau siejo juos su tradiciniais aspektais, didelis dėmesys skiriamas apdailai.
Nors G. Gucci su žmona Aida Calvelli turėjo šešis vaikus, tačiau kompanijos valdyme dalyvavo tik trys. Po G. Gucci mirties – Aldo, Vasco ir Rodolfo dėka ši bendrovė buvo išplėsta ir atidarė parduotuves Milane, Romoje, taip pat gimtojoje Florencijoje. Ši šeima visuomet garsėjo konfliktais ir nesutarimais dėl paveldėjimo ir parduotuvių valdymo klausimų. Antrojo Pasaulinio karo metu bendrovė savo produkciją gamino iš medvilninės drobės, dėl odos medžiagų trūkumo. Tačiau Gucci drobė išsiskyrė savo naudojamu simboliu – dviguba GG raide, taip pat raudonos ir žalios spalvos odos juostelėmis.
Sūnūs Aldo ir Rodolfo dar labiau išplėtė Gucci akiratį kai 1953 metai atidarė savo parduotuves Niujorke. Šią produkciją sėkmingai populiarino kino žvaigždės bei pasiturintys keliautojai kol šis ženklas įgavo tarptautinį statusą.
Neperšlampančios medžiagos buvo naudotos vakarinėms rankinėms, 1970 metais pristatytas bagažo rinkinys "Rolls-Royce", laikrodžiai, papuošalai, kaklaraiščiai, bei akiniai – visa tai gamino ir savo logotipu ženklino Gucci.
Dar 1960 metais ši bendrovė „nusitaikė“ į Tolimuosius Rytus ir savo parduotuvių tinklą papildė Honkongo, Korėjos bei Tokijo miestais. Nuo 1970 metų bendrovė klestėjo kol 1980 metais eilė katastrofiškų verslo sprendimų ir nesutarimų šeimoje vos neprivedė jos iki bankroto. Rodolfo sūnus Maurizio, po tėvo mirties perėmė bendrovės vairą ir dėl mokesčių slėpimo apkaltino savo dėdę Aldo. Tačiau jis pasirodė kaip silpnas ir nesėkmingas prezidentas todėl 1988 metais buvo privertas parduoti šeimai priklausiusią bendrovę. Paskutines akcijas Maurizio perleido 1993 metais, o 1995 metais buvo nužudytas Milane. Žmogžudystę užsakė jo paties žmona Patrizia Reggiani...
Tuo metu siekta atkurti suterštą kompanijos reputaciją ir pradedamos kurti naujos drabužių linijos. Tuo laiku suspindi Tomo Fordo žvaigždė. Pasamdytas kaip dizaineris jis buvo paaukštintas iki kūrybos direktoriaus pareigų ir ėmė keisti bendrovės viziją ir stilių. Penkis kartus buvo sumažintas gaminamų produktų asortimentas, atsirenkant tik geriausius.
Nuo Gucci prekinio vardo neatsiejami ir kvepalai moterims bei vyrams. Pirmieji Gucci kvepalai pasaulį „išvydo“ 1974 metais, o šiuo metu prekių kataloge puikuojasi net 30 šio gamintojo sukurtų kvepalų rūšių.
Šiandien Gucci gaminių produkcija dėl savo didelio populiarumo yra dažniausiai kopijuojamas prekės ženklas.

Kvepalucentras.lt – nauji kvepalai

Elektroninė parfumerijos parduotuvė Kvepalucentras.lt pradeda prekybą naujomis kvepalų rūšimis. Šios parduotuvės pagrindinis tikslas - aprūpinti Lietuvos gyventojus kokybiškais žinomų gamintojų produktais.
Šiuo metu kvepalucentras.lt parduotuvėje galite rasti šiuos, naujausius kvapus: Kenzo Flower Tag, Gucci Flora by Gucci Eau Fraiche, Givenchy Ange ou Démon le Secret Elixir, Escada Especially Escada, Moschino Forever, Carolina Herrera 212 VIP Men, Giorgio Armani Armani Code Sport, Hugo Boss Hugo Just Different, Escada Taj Sunset, Jean Paul Gaultier Classique, Carolina Herrera, Burberry Sports for Women, Burberry The Beat for Men, Burberry Sports for Men, Carolina Herrera CH, Gucci by Gucci Homme sport, Diesel Only the Brave. Iš viso parduodama 16 rūšių naujų kvepalų. Dauguma šių pateikiami dviejuose išpakavimuose, taip suteikiant vartotojui dar didesnę galimybę rinktis.
Taip pat galima paminėti, kad elektroninės parduotuvės asortimente jau senai yra tokių gerai žinomų gamintojų kvepalai moterims ir vyrams: Burberry, Bvlgari, Cacharel, Calvin Klein, Carolina Herrera, Cerruti, Chanel, Chloe, Clinique, DKNY, Davidoff, Diesel, Dolce & Gabbana, Elizabeth Arden, Escada, Fendi, Giorgio Armani, Givenchy, Gucci, Hermes, Hugo Boss, Issey Miyake, Jean Paul Gaultier, Kenzo, Lacoste, Lancome, Marc Jacobs, Moschino, Nina Ricci, Paco Rabanne, Prada, Ralph Lauren, Thierry Mugler, Tommy Hilfiger, Valentino, Versace, Yves Saint Laurent prekės. Norint vartotojus užtikrinti, kad teikiama produkcija yra kokybiška, elektroninė parduotuvė atsako į visus dominančius klausimus, tokiu būdu taip pat siekdama įrodyti kvepalų originalumą.
Pagal veidas.lt žurnalo pateikiamus duomenis 2011 metais Lietuvoje internetu naudojosi apie 69 procentai Lietuvos gyventojų iš jų 29 procentai nuolatos apsipirkinėja internete. 2010 metais šis skaičius tesiekė 12 procentų. Taigi akivaizdu, kad elektroninė prekyba Lietuvoje vystosi itin sparčiai. Vis dėlto opiausia problema yra elektroninių parduotuvių saugumas. „Siekdami įrodyti savo patikimumą mes ne tik plečiame savo asortimentą, tačiau ir užtikriname greitą prekių pristatymą. 95 procentai užsakytos produkcijos žmones pasiekia jau kitą dieną. Taip pat suteikiame vartotojams galimybę grąžinti prekes per dvi savaites.“ – teigia kvepalucentras.lt atstovas.
Galiausiai parduotuvė savo vartotojus pasitinka ne tik atsinaujinusiu asortimentu, bet ir šventinėmis nuolaidomis siekiančiomis iki 20 procentų. Taigi elektroninė parduotuvė Kvepalucentras.lt kviečia pigiai įsigyti naujus žinomų gamintojų kvepalus. Kurių dėka suviliosite savo mylimą žmogų! Beje, kvepalai yra viena geriausių dovanų artėjančių švenčių proga.

Kvepalai senajame pasaujyje

Šiandien – kvepalai moterims tarsi kasdienio gyvenimo palydovas, o senovėje tai buvo valdžios ir prabangos ženklas. Gigantiška sintetinių kvepalų industrija atsirado tik XIX amžiuje, tačiau susipažinkime su jų istorija bei tradicija senojo pasaulio kultūroje...
Kvepalai Senovės Egipte buvo laikomi galios simboliu bei prabangos aksesuaru ir naudojami tik specialiomis progomis. Archeologinių kasinėjimų metu apie kvepalininkystę buvo rasta ne tik įrašų molinėse lentelėse, bet ir tam skirtų statinių. Paaiškėjo, jog tuo metu kvapniais aliejais jau buvo prekiaujama. Kvepalai būdavo gaminami iš kvapnių dervų, žolelių bei prieskonių, aliejaus, vandens ir net medienos. Kvapieji tepalai – labai brangi prekė, nes vienas svaras šios prekės prilygo metų atlygiui lauko darbininkui. Kvepalų gamintojo meistriškumo dėka kvapas indelyje galėjo išlikti net iki 20 metų, o pavadinimą lemdavo pagrindinė sudedamoji dalis ar jos augimo vieta. Senovės Egipto kvepalai būdavo arba aliejiniai, arba sukietinti vaško pagalba. Kvepalai dažnai naudoti ritualinių, mumifikavimo apeigų metu, smilkalų principu išplito šventyklose. Aromatų svarba atsispindėjo kapaviečių ir šventyklų freskose, net mitologijoje. Egiptiečių parfumerijos menas mokslininkus stebina iki šiol.
Senovės Graikijoje kvepalai naudoti bendraujant su dievais, šventyklose. Tuomet tikėta, kad smilkstančių lapų dūmų sukelta transo būsena žyniams padeda išgirsti Apolono pranašystes. To meto parfumerių parduotuvėlėse, dekoruotuose keramikiniuose indeliuose, buvo galima įsigyti mairūnų, čiobrelių, anyžių, rožių ar irisų užpilų.
Išsiplėtus prekybos keliams ir didėjant aromaterapinių medžiagų poreikiui į Graikiją gabenti dideli kiekiai narcizų, rožių, šafrano ir cinamono. Taip Antikinė Graikija perėmė ir įtvirtino Senovės Egipto aromatų naudojimo tradicijas.
Romėnai graikų pomėgį kvepalams taip pat pavertė prabangaus gyvenimo dalimi. Įvežamos kvapniosios žolelės buvo skaičiuojamos šimtais tonų, o vyrai ir moterys tiesiog maudėsi kvepaluose. Romėnų aromatiniai mišiniai dažnai būdavo universalūs: naudoti kaip kvepalai ir kaip medikamentai.
Hebrajų kultūroje aromatai naudoti tik šventyklose, altoriams bei žvakėms aromatizuoti. Šventiems aliejams naudota mira, cinamonas, ajerai bei alyvų aliejus.
Šiuolaikinėje visuomenėje kvepalai moterims bei vyrams taip pat yra būdas „patobulinti“ save. Šiandien kvepalai – magijos ir mokslo mišinys, kai į mažą buteliuką sutalpinamas visas pasaulis...

Moderniųjų laikų kvepalų industrijos istorija

19 amžiuje kvepalų industrija patyrė netikėtus pokyčius. Vystantis moderniajai chemijai vyko ir kvapų evoliucija tebevykstanti ir dabar. Prasidėjusi prancūzų revoliucija nepakeitė žmonių įsitikinimo ir potraukio kvepalams, kaip tai įvyko krikščionybės atsiradimo laiku. Kurioziška tai, kad vienas iš kvapų netgi buvo pavadintas „Giljotinos“ vardu.
Napoleono valdymo laikotarpiu kvepalų naudojimas netgi išaugo. Pats imperatorius ir jo dvariškiai naudojo neįtikėtinus „magiškojo skysčio“ kiekius. Bonaparto žmona buvo pravardžiuojama muskuso pamišėle. Jos tualeto kambaryje netgi po 70 metų buvo įmanoma užuosti šį kvapą.
Restauracijos laikotarpiu (1815 – 1830) kvepalai ir jų pramonė pritilo. Tuo metu buvo naudojami lengvi kvapai, kurie buvo pigesni. Visgi valdant Napoleonui III vėl buvo pamėgti stipresni aromatai. Kaip galime pastebėti didelę įtaką kvepalų pramonei darė pasauliniai įvykiai ir garsūs asmenys, karaliai, didikai.
Šiuo laikotarpiu verta išskirti Graco miestą. 1724 metais šiame mieste pirmą kartą panaudotas distiliavimo procesas. Šis įvykis keliems šimtmečiams nulėmė miesto istoriją. Tarp 1770 ir 1900 metų Graco mieste buvo pagaminta daug garsių kvepalų, kai kurie jų vardai atspindėjo to meto industrijos įvykius: Chiris (1768), L.T. Piver (1774), Lantier (1795), Roure-Bertrand-Dupont (1820), Sozio (1840), Robertet (1850) and Payan-Bertrand (1854). Nepaisant to Paryžiaus miestas taip pat greitai iškilo kaip Graco konkurentas, o vėliau laimėjo konkurencinę kovą ir tapo kvepalų sostine.
Tarp garsių ženklų Paryžiuje buvo įsikūrę: Houbigant, L.T. Piver ir Lubin taip pat Jean Marie Farina atstovai. Vėliau šiame mieste iškilo garsieji Roger ir Halė namai, kurie suvaidino didelį vaidmenį moderniojoje parfumerijoje. Dar vėliau pasirodė nauja kvepalų gamintojų dinastija Guerlain. Du broliai Pierre ir Francois 1928 atidarė pudros ir kvepalų parduotuvę. Šios įstabios asmenybės už au de Cologne imperiale kvapą gavo apdovanojimą iš pačios jos didenybės imperatorinės Eugenijos.
Šiuo laikotarpiu kvepalų pramonei didelė įtaką darė dvarai ir karališkieji rūmai, kurie buvo pagrindiniai parfumerijos vartotojai. Akivaizdu, kad tuometinė parfumerijos rinka tik augo. Kokie didžiuliai skirtumai, juk mums dabar tereikia internete suvesti frazę kvepalai internetu ir po dienos jau gali kvepėti nauju aromatu, neiškėlęs kojos iš savo dvaro.