Kvepalai senajame pasaujyje

Šiandien – kvepalai moterims tarsi kasdienio gyvenimo palydovas, o senovėje tai buvo valdžios ir prabangos ženklas. Gigantiška sintetinių kvepalų industrija atsirado tik XIX amžiuje, tačiau susipažinkime su jų istorija bei tradicija senojo pasaulio kultūroje...
Kvepalai Senovės Egipte buvo laikomi galios simboliu bei prabangos aksesuaru ir naudojami tik specialiomis progomis. Archeologinių kasinėjimų metu apie kvepalininkystę buvo rasta ne tik įrašų molinėse lentelėse, bet ir tam skirtų statinių. Paaiškėjo, jog tuo metu kvapniais aliejais jau buvo prekiaujama. Kvepalai būdavo gaminami iš kvapnių dervų, žolelių bei prieskonių, aliejaus, vandens ir net medienos. Kvapieji tepalai – labai brangi prekė, nes vienas svaras šios prekės prilygo metų atlygiui lauko darbininkui. Kvepalų gamintojo meistriškumo dėka kvapas indelyje galėjo išlikti net iki 20 metų, o pavadinimą lemdavo pagrindinė sudedamoji dalis ar jos augimo vieta. Senovės Egipto kvepalai būdavo arba aliejiniai, arba sukietinti vaško pagalba. Kvepalai dažnai naudoti ritualinių, mumifikavimo apeigų metu, smilkalų principu išplito šventyklose. Aromatų svarba atsispindėjo kapaviečių ir šventyklų freskose, net mitologijoje. Egiptiečių parfumerijos menas mokslininkus stebina iki šiol.
Senovės Graikijoje kvepalai naudoti bendraujant su dievais, šventyklose. Tuomet tikėta, kad smilkstančių lapų dūmų sukelta transo būsena žyniams padeda išgirsti Apolono pranašystes. To meto parfumerių parduotuvėlėse, dekoruotuose keramikiniuose indeliuose, buvo galima įsigyti mairūnų, čiobrelių, anyžių, rožių ar irisų užpilų.
Išsiplėtus prekybos keliams ir didėjant aromaterapinių medžiagų poreikiui į Graikiją gabenti dideli kiekiai narcizų, rožių, šafrano ir cinamono. Taip Antikinė Graikija perėmė ir įtvirtino Senovės Egipto aromatų naudojimo tradicijas.
Romėnai graikų pomėgį kvepalams taip pat pavertė prabangaus gyvenimo dalimi. Įvežamos kvapniosios žolelės buvo skaičiuojamos šimtais tonų, o vyrai ir moterys tiesiog maudėsi kvepaluose. Romėnų aromatiniai mišiniai dažnai būdavo universalūs: naudoti kaip kvepalai ir kaip medikamentai.
Hebrajų kultūroje aromatai naudoti tik šventyklose, altoriams bei žvakėms aromatizuoti. Šventiems aliejams naudota mira, cinamonas, ajerai bei alyvų aliejus.
Šiuolaikinėje visuomenėje kvepalai moterims bei vyrams taip pat yra būdas „patobulinti“ save. Šiandien kvepalai – magijos ir mokslo mišinys, kai į mažą buteliuką sutalpinamas visas pasaulis...