Šimtmečius gal net tūkstantmečius žmonės siekia kvepėti skaniai. Viduramžių pabaigoje vėl atgaivintas kvepalų gamybos menas tapo išskirtiniu amatu. Didžiausi kvepalų gamintojai senosiose valstybėse samdydavo patyrusius darbuotojus, mokėdavo jiems didžiules algas ir akylai juos saugodavo. Juk niekas nenorėdavo, kad jų kvepalai būtų gaminami konkurentų. Šis straipsnis būtent ir bus apie skirtingas senovės valstybes ir kultūras, kuriose parfumerijos gaminimas ir vartojimas buvo paplitęs.
Viduramžiai
Angliško žodžio kvepalai (angl. perfume) kilmė siejama su viduramžių Prancūzija. Šioje šalyje po tamsiųjų amžių buvo pradėta specialiai pagamintus aliejus maišyti su alkoholiu ir kitais tirpikliais. Išgauti tirpalai ir buvo to meto kvepalai (parfume). Vis dėlto ne prancūzai išrado kvapniųjų aromatų gamybos metodus. Reikia pripažinti, kad Renesanso laikotarpiu naudoti parfumerijos gamybos metodai atrandami ir senovės Graikijos, Romos, Egipto ir netgi Kinijos metraščiuose.
Senovės Egiptas
Senovės Egipte parfumerijos gamybai reikalingi aliejai buvo išgaunami iš gėlių bei kvapniųjų medžių, tokių kaip kedrai. Tai pat įdomu ir tai, kad šioje valstybėje kvepalai buvo vertinami dar ir dėl to, kad iškvėpintų mirusiųjų kūnų kvapas būdavo daug malonesnis. Dažnai negyvėliai būdavo nuprausiami vandenyje ir išmaudomi kvapniuose aliejuose prieš mumifikacijos procesą. Senovės egiptiečiams kūnas buvo šventa mirusioje dalis, pagal jų tikėjimą kūnas privalėjo būti gerai išsilaikęs nes mirusiojo vėlė ar dievas „Ka“ gali kartais sugrįžti į jį pailsėti po sunkių klajonių anapilyje.
Egiptiečiai ištobulino kvepalų aliejų išgavimo technologiją. Jie mėgo gaminti aromatus iš iškastinių produktų, miros ar smilkalų, taip pat mėgo ramunėlių, levandų, lotoso, kedro ir rožių kvapus. Jie taip pat gamino tepalus, kurie padėjo parfumerijai ilgiau išlaikyti savo aromatą. Reikia pridurti, kad kvepalai ir aliejai egiptiečiams padėdavo apsisaugoti ir nuo kaitrios saulės bei atžagarių dykumos vėjų.
Senovės Graikija
Senovės Graikijoje pradėtas aukštinti žmogaus kūnas ir išvaizda, taip pat ir kvapas. Graikai kaip ir egiptiečiai nesinaudojo muilu, jie prausdavosi šaltu vandeniu. Po vonios procedūrų jie išsitepdavo aliejais. Dažnai naudodavo paprastą valgomąjį alyvų aliejų, labiau pasiturintieji naudojo mairūno, čiobrelių, rozmarino ir kitus aromatus. Graikai taip pavydėjo egiptiečiams jų kvepalų gamybos technologijų, kad iškilus Aleksandro Didžiojo imperijai, šis pareikalavo atskleisti visas parfumerijos gamybos paslaptis.
Skirtingai nei egiptiečiai graikai kvepalus daugiausiai naudojo kaip afrodiziakus. Be to Aleksandrui Didžiajam vykdant helenistinės kultūros plėtrą pomėgį kvepalams perėmė ir kitos šalys tarpe jų ir romėnai. Tačiau apie šiuos pasakosiu antrojoje straipsnio dalyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą